Prasidėjus neįtikėtinai neįprastam rugsėjui, negaliu neskirti bent kelių neįprastų akimirkų įprastiems dalykams. Vaiskiai pro Suomijos debesis neprasiskverbiant saulei rašau apie visiškai vaiskią ir subtilios šilumos pripildančią muziką. Pirma džinglas - o paistalai po to. Čia remixas, kuris man labiau patinka už originalą:
Šį atlikėją atradau tik vakar ir kadangi mane jis be galo nuteikė pasidalinimui - tą ir darau. Active Child yra čiuvakas iš Amerikos, kuris daryti kažką prasmingo pradėjo vos prieš porą metų. Išskirtinis jis tuo, kad savo tokioje new-wave-80s synth-pop-indie muzikoje naudoja chorinius garsus ir harmonijas įgytas jaunystėje lankytame chore. Pat Grossi (jo tikrasis vardas) kuriama muzika gan lengvai klausosi ir lengvai peršasi, nes turi daug šiuo metu populiaraus chill-wave motyvų ir erdvinio skambesio. O remikse dar ir RnB netrūksta... Ne esmė ;)
Labiausia man patiko apibūdinimas: bedroom pop, nes taip yra. Tai yra visiškai jaunatviška, šilta ir seksuali muzika. Dar paminiu (nuo žodžiu 'paminėti') tai, jog NME jį laiko viena iš 50 geriausių šių metų 'grupių', o Pitchfork jį lygina su Justin Vernon'u (Bon Iver) ir Antony Hegarty (Antony and the Johnsons) ir skelbia vienu iš 40 geriausių šių metų atsiradimų. Taip kad jėgų jėga.
Viskas yra ypatinga, o muzika yra toks reiškinys, kurio aš vis dar nesuprantu ir dėl to be galo vertinu. Tiesiog negaliu be muzikos gyventi. Noriu būti visur, kur yra muzika ir tuo pat metu pats būti muzika. Daug noriu :)
Šįkart du nerealūs džinglai. Šįkart britanai. Grynai pagal nuotaiką ir orą.
Pirmas - šio vakaro atradimas - britanų grupė 'Spokes'. Ir tai tikrai nėra 'The Strokes' mėgdžiotojai, ir jų pavadinimas tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas google laikais... Nesu tikras, ar jie neseniai išleido albumą, ar dar tik ketina išleisti, tad, jei domina (ir labai tikiuosi, kad domina) - siūlau patikrinti. Mane pakabinusio gabalo dar nėra youtube, tad bandau kitą fintą. Daina yra neįtikėtina, nuostabi ir įkvepianti. Žodžiu, lia lia lia...
Ai, o antras nuostabumas yra jau prieš kurį laiką išėjusi 'Anthony and the Johnsons' daina. Puiki grupė - puiki ir daina. Tiesiog labai neseniai išėjo ir klipas - dėl to ir noriu pasidalinti. Ta prasme, ne dėl klipo, bet tikrai dėl dainos, bet klipas tiesiog, kad tą ir aną...
Sveikinu su gėrio ir blogio pergale. Faina, kad žiūrėjote
Satta Outside iš esmės yra jėga, bet dar labai reikia vystyti, kad būtų jėgų jėga.
Tai va, o muzikos kaip visada prisikaupė kalnai. Bet pasidalinsiu ir Labai labaiparaginsiu pasiklausyti. Pagal statistiką, vidutinis domdiminutyvo prašalaitis čia praleidžia vos šiek tiek virš 3 минутку, todėl atmetus visus logiškus faktorius, išskyrus nenorėjimą skirti per daug laiko muzikos klausymui, peršasi išvada, kad 3 kūriniai viename įraše ne itin pasiteisina ir reikia keisti masinės įtaigos taktiką...
Bet kitą kartą :)
Pirmasis nuostabumas - Idiot Glee. Šis amerikas yra iš Kentukio, kur dažniausiai yra gaminamos cigaretės Kent. Kaip bebūtų keista, jis neprasirūkęs, nes dainuoja acappella. Kaip bebūtų keista - vienas. Tame va ir esmė, nes savais norais, sampler'iu ir dar pora причиндалу 'padaro' iki kaulų smegenų įdomią ir labai lengvai klausomą muziką, kuri tiesiog įtraukia ir skandina savyje. Neseniai išleido savo pirmąjį EP, per Moshi Moshi, kas, bent jau man, sufleruoja dėmesio vertą kūrybiškumą. Youtube ir kitur jo nėra daug, tad vėlgi siūlau patikrinti myspace. O čia labai tiesiog nereali Bill Withers interpretacija:
Už antrą nerealumą dėkoju Viliukui. Čia tikrai tas stilius, kuris mane visada labiausiai įkvepia ir grąžina į muzikines vėžias. Taigi Electric Wire Hustle yra grupė iš pasaulio (iš kelių anglakalbių šalių ir japonijos), bet bazuojasi NZ (mat toliau turbūt nebeįmanoma). Įrėminimas į Future Soul labai tinka ir puikiai apibūdina grojamą muziką, pilną RnB, Jazz ir Soul gerumų. Dabar jie kaip tik yra Europoje, bet, aišku, į Lietuvą neužsuks... Bet kokiu atveju: myspace.
Trečias atradimas - danų grupė Efterklang. Pirmą kartą ją išgirdau klausydamas tokį labai įdomų akustinį jų gabalo 'Modern Drift' remiksą, kurio niekur nerandu prieinamo lengviausiu keliu. Bet nieko tokio, nes originalas yra tikrai puikus kūrinys - tokia lyg Yann Tiersen kūrybos ir pop rock (gal net ne rock...) sintezė. Vienu žodiu, tai yra labai lengvas ir atpalaiduojantis klausymas, muzika - kuri supranta:)
Pirmas džiaugsmas - amerikų indie-rock grupės of Montreal kolaboracija su Beyonce's jaunesniąja sese Solange. Esu labai didelis Beyonce gerbėjas, tad jau seniai kostatavau, o ši kolaboracija tik patvirtino mano konstatavimus: Solange nėra Beyonce :) Bet ji tokia ir nebesiekia būti. Tuo ir yra žavi, nes būtent todėl dabar ir dainuoja su of Montreal. O prieš kelias savaites labai džiaugiausi kitu jos darbu - Dirty Projectors gabalo 'Stillness in the Move' cover'iu. Žodžiu, puiki grupė ir nuoširdi žvaigždės sesė. Gaunasi šilta, lengva, nuostabi ir 'pilna' daina.
Kitas gabalas (nes žodis daina čia sunkiai tinka) yra labai kietas ir labai skiriasi nuo pirmojo. Jį atlieka britanė Lady Chann. Nors labai retai klausau tokios muzikos, bet pastaruoju metu kažkaip truputį paklausau. Čia yra tikra dancehall reggae mjoozik su tokiu lengvu britiško grime prieskoniu. Šiaip žiauriai veža ir norisi išgirsti gyvai, nes tikrai 'taško'. Tai yra dar ir įdomu.
Paskutinis džiaugsmas - jau gan sena daina, kuri man labai patinka. Visai neseniai tik netyčia pastebėjau, kad šiam gabalui yra net klipas sukurtas. Tai singlas iš paskutinio reperio Common albumo 'Universal Mind Control' (albumas, deja, nėra labai vertas klausymo). Nieko tokio ypatingo (o ir neturi būti), bet jis kažkaip vistiek mane labai įkvepia ir pozityviai nuteikia. Faktas, kad jau beveik tris metus neištrinu jo iš savo ipod'o, todėl labai noriu pasidalinti. Taigi labai pavasariškas (?) ir lengvas klausymas su Cee Lo už nugaros:
Bet ne tame esmė, bo aš tiesiog vėl noriu pasidalinti labai gera muzika, kurią kažkada atradau, sutikau ar tiesiog kažkas padėjo prasilenkti su. Ne esmė, esmė taip.
Aš esu Lietuvos < 18 krepšinio rinktinės palaikytojas. Palaikau ir kitas, bet jų net neminėsiu, nes esu Kobe Bryanto gerbėjas.
Mane labai pradėjo nervinti žodžio 'kai' su po to sekančiu Kilmininko linksniu vartojimas. Bandos jausmas, ne? - Taip.
Žodžiu, akivaizdžiai biškį pagavo ant pagavimo (nesakysiu ką). Iškart primetu videouką - kaltininką. Čia neoficialus video, bet labai fainas, trumpas (net daina subtiliai nukirpta) ir su galu:
Tai yra amerikai. Pasirodo jau sena grupė. Ai - populiarėjanti folktronica + puikus experimental. Žiauriai faina ir intelektuali muzika. Man patinka dėl to, kad galima gilintis ir nesigilinti į visumą. (blemba, siūlau pachekinti ir daugiau jų video ir audio, nes tai yra verta). Šiais metais išleido ketvirtą studijinį albumą ir tai yra puiku, nes 'yes and no are just distinguished by distinction'.
Siūlau persikraustyti į Jungtines Amerikos Valstijas (kur ir gyvena mano gerbiamas Kobe Bryant'as) ir iš itunes parsisiųsti visus jų albumus.
Kitas savaitės džiaugsmas - Toro Y Moi. Irgi amerikas. Čia kažkaip pradėjau tokius blogus skaitinėti, kur kažkas įmeta visai daug labai naujos ir skambios muzikos. Labai dabar daug visko visur. Ta prasme, elektronika maišosi su punk, garage, metal ir taip toliau... Labai nemėgstu taip paviršutiniškai apibūdinti muziką, nes tikrai suklystu. Bet esmę, tikiuosi, įmanoma pagauti. Šiaip Toro Y Moi stilius vadinamas, ale, chillwave. Tai taip ir yra. Labai man panašu į Washed Out (čia toks labai popularėjantis didžėjus, irgi amerikas), tik dar subtiliau ir lengviau. Įmetu synthpop (blemba, ir vėl stilius) gabalą, kuris man vėl asocijuojasi su Passion Pit. Čia, manau, grynai dėl falsetto :) Ai, o priklauso tam pačiam "indie" labelui, kaip ir kažkada anksčiau aprašyti Beach House.
Na, o baigdamas (vaje, koks gražus žodelis "na")(ir "vaje") dalinuosi kūriniu, kurio vis negaliu atsiklausyti, nes jis tikrąja šio žodžio prasme yra tobulas, nes įkūnija jausmą, ramybę, perteikia nuotaiką ir ĮKVEPIA. Tikras vasaros, meilės, gyvenimo, prakaito ir lengvumo kupinas kūrinys iš Greitosios Britijos alternative/space rock grupės 'Spacemen 3'. Tai yra tikrai tikra :) Čia netgi verta klausyti žodžių. Be to, nežinau, ar įmanoma sukurti idealesnį klipą:
Šiandien esu kaime. Kruopiuose, Akmenės rajone. Tai labai toli nuo Philadelphia, Pennsylvania, iš kur ir kilęs Kobe.
Ši vasara - muzikos vasara, o ausys dar toli gražu nepavargo. Šiaip tai išvis jos ilsisi ir vargo nemato...
Žodžiu, bandau sukurti tokią, ale, rubriką, kurioje dalinsiuosi netikėtais ir tikėtais atradimais. Ir be ilgų pamąstymų :)
Pirmas šiandienos atradimas ir nuoširdus džiaugsmas - olandė Giovanca (na, tiksliai negaliu teigti, kad olandė, bet tai tikrai ne esmė, nes jau seniai žaviuosi olandų underground hip-hop'u, soul'u ir panašiai). Kol kas ji yra išleidusi 2 albumus. Labiausiai liaupsinamas - debiutinis 'Subway Silance'. Negaliu paneigti, nes dar neperklausiau, bet jau vien debiutinis dzhinglas 'On My Way' žada daug. Tikrai puikus, tarkim, ryto arba gaivios rudeniškos dienos soulful'iškas kūrinys. Ačiū, Linui Adomaičiui :)
Kitas šiandienos džiaugsmas yra amerikons Baths. Jis dar labai jaunas. Kaip aš :) Žodžiu, Will Wiesenfeld'as (taip iš tikrųjų jį vadina artimieji), manau, greitai taps itin 'geidžiamu' visur, nes groja labai įdomią electronicą žiauriai kietoje harmonijoje, su tokiu lėtu rnb off-beat'u ir šiaip polėkiu. Tiems, kam patinka Flying Lotus, šitas irgi žiauriai veš, nes yra žiauriai rimtas. Dar kažkiek primena Passion Pit, taip kad prikyn, kokia sintezė! Labai siūlau iškart po to pračekinti jo myspace (left click the name). Dar svarbu paminėti, kad ką tik išleido debiutinį albumą, pavadinimu 'Cerulean'.
Ir paskutinis džiaugsmas bei visiškas netikėumas - greitasis britanas James Yuill. Atradau rugpjūčio mėnesio Q tarp new album reviews. Tai va, praeitą mėnesį išleido naują albumą 'Movement In A Storm', kuriame pinasi electronica su folku kvepenčia akustine gitara. Man jo muzika žiauriai primena švedus Miike Snow, taip kad tikrai pastarieji nėra tokie unikalūs, kaip kad galvojau iki šiol. Tikrai džiaugiuosi atradimu ir iškart dalinuosi šiek tiek senesniu gabalu, kad būtų visiškai aišku apie ką eina kalba.
Dabar dažnas muzikantas like'ina 80's - 90's muziką ir neretai naudoja tam laikotarpiui būdingus fainumus savo kūryboje. Mane patį akivaizdžiai tie fainumai veža. Kaip tik neseniai atradau kietą kanadiečių identiškų dvynių Tegan and Sara gabalo "Alligator" remix'ą, kurį padarė kieti čiuvai Passion Pit. Iškart dalinuosi ir linkiu džiaugsmo:
Siūlau patikrinti ir originalią versiją, nes ir ta ne iš kelmo spirta. Tiesiog 'left click here'
Dar trumpai apie Tegan and Sara. Šiaip tai yra indie pop/rock grupė (narių > 2), kuri susikūrė 1995 ir spėjo išleisti net 6 studijinius albumus. Didesnio pripažinimo kol kas dar nesulaukė, bet gal sulauks. Svarbu paminėti, kad koncertuoja su tokiais atlikėjais kaip Neil Young, Rufus Wainwright, The Killers ir panašiai, kas reiškia, jog kolegos vertina. O tai yra svarbu.
Dar vienas vasariško skambesio kūrinys. Man viskas dabar skamba vasariškai, bet čia tai tikrai. O dar ir vadinasi "daydream".
Grupė iš Amerikos ir bazuojasi Long Island, nors ir dar kai kur. Ne esmė. Svarbu, kad gražiai ir įdomiai skamba. Šiaip tikrai nėra lengva juos (tai yra kvintetas) priskirti kokiam nors žanrui. Labiausiai įstrigo viename blog'e skaitytas apibūdinimas: "imperfect pop". Man tinka, bo nesu Džordžas. Tiesiog siūlau užsimesti lengvo klausymo. Tinka, kai lengva ar sunku, kad būtų lengviau :)
Negaliu pakęsti televizijos, užknisa radijas. Kitaip sakant, vemti verčia, kai grūdamas šūdas ir kuriamos teisybės ir gėrio vizijos. Tai galioja viskam, bet dabar apie muziką. Man, pavyzdžiui, internetas yra išsigelbėjimas ir, tikiuosi, muzikinės kultūros išgelbėjimas. Jo pagalba, galiu pats ieškoti, atrasti, suprasti, įvertinti ir dalintis muzika. Internetu daug lengviau plinta ir randa savo klausytojus bet kokia muzika. Jei rimtai, tiesiog noriu pasakyti: NEŽIŪRĖK TELEVIZORIAUS, PAMIRŠK RADIJĄ - viskas yra internete. Tiesiog ATRASK, DŽIAUKIS IR DALINKIS savomis jėgomis. Nes tikiu, jog tai, kuo žmogus dalinasi savoje bendruomenėje (prieš dalinantis jausdamas ATSAKOMYBĘ už tai, ką duoda saviems), suteikia prieskonio "draugų rato" muzikiniam pajautimui ir kelia kokybės reikalavimus. Kitaip sakant, KURK savo kokybę, savo turinį ir IMK bei DUOK tik tai, kas yra tikra (turi jausmo savyje).
Šis diminutyvas tam ir skirtas: suteikti malonumo užėjus ir noro pasidalinti :) Viršuje labai vasariška blue-eyed-soul (tiesiog baltųjų soul music) daina. Joje yra viskas, kas vasara: lengvumas, jausmas, šiluma, meilė ir įkvėpimas. Blemba, čia yra daina - flirtas. Grupė - britai, laikas - 80's. Linkiu :)
Jei žinai, kas yra šūdas - netoleruok jo ir nesidalink. Šūdas - ne bajeris, nes smirda, o išsitepti gali ne tik tu, bet ir visi kiti, kuriems duosi. Tokiu būdu duodant - atimsi jausmą. Kitaip sakant, kažką, ką gero galėjai duoti. Būsi vagis. Kai kas vagims nukerta rankas.
Šį kartą noriu pristatyti jau anksčiau savo diminutyve minėtą Yahzarah. Pirmiausia – raginu paklausyti jos muzikos - pasisekimų ir nusivylimų kupino kelio išganymo link. Antriausia, ketinu paliaupsinti gegužės pradžioje išleistą naują jos albumą – The Ballad Of Purple St. James. Nuliniausia, matyt, visgi sumetu greituką apie pačią Yahzarah. O kad būtų prasmingiau, siūlau iškart paklausyti Blackstar – superinės dainos iš pirmo jos albumo.
Ji gimė ir užaugo Amerikoje, bet turi afrikietiškų šaknų iš Ghanos (tai ne...). Kelis metus (kai buvo maža) gyveno Vokietijoje, bet, manau, neverta to tapatinti su jos muzika, nors, ką gali žinoti, juk dirba su netherlandiečiu Nicolay – kas galbūt reiškia muzikinių intakų bendrumus. Šiaip vistiek mokėsi ir užaugo JAV, studijavo jazz‘us, kur ir susitiko su dabartiniais prodiuseriais (Phonte, 9th Wonder). Įdomu dar ir tai, jog Yahzarah buvo Erykah Badu backvocal‘as („Mama‘s Gun“), bet po rugsėjo 11 įvykių nusprendė siekti solo karjeros (gal ir anksčiau, bet esmė, jog tais metais). „The Ballad Of Purple St. James“ yra jos 4tas albumas.
O man labiausiai patinka jos 3ias – “The Prelude” (2008).
Tai yra daina (iš „The Prelude“), kuri mane kažkada pagavo klajonių youtube metu ir paskatino prisisiųsti Yahzarah muzikos. Jei atvirai, tai negalėjau patikėti, kad tokia, iš pirmo paklausymo prasta įrašo kokybė yra ne eilinis youtube‘inio įrašo bruožas, o geniali intencija, todėl praleidau nemažai laiko bandydamas surasti tą „idealiai skambantį“ įrašą. Ačiū, neradau J Ta prasme, iškart pareiškiu, kad šis kūrinys mane pakerėjo savo mintimi. Viskas yra per daug neįtikėtina, kad būtų tikra (šiais laikais daugiau mažiau visi įrašai yra 320kbps ir sunkiai sutalpinami į 10MB, nes neva taip geriau skamba) ir per tikra, kad būtų gerai (iš pradžių kaltinau youtube, nes man neįtiko kokybė). Blemba, kai jau kūriniai priverčia rašyti visokiais oksimoronais, tai tikrai savyje kažką turi, todėl nebeužsisėdėsiu čia.
Išties „The Prelude“ yra labai gerai, tad siūlau payoutube‘int. Mano favoritai ir favoritės be anksčiau minėtų:
Nesigilinsiu į pirmą ir antrą albus, nes jie mažiau mane kabina, o „Egero Žvaigždes“ parašė Geza Gardonis.
„The Ballad“ buvo ilgai reklamuojamas prieš išleidimą, FE kovo mėnesį netgi išleido sampler‘į (teaser‘į, trailer‘į kitose suvokimo erdvėse), kuris turėjo „užkabinti“ nežinančius, bet, iš patirties sakau, labiau „užparino“ belaukiančius J Link‘ą į pirmą singlą iš „The Ballad“ įdėjau pirmajame savo įraše (klipo siūlau nežiūrėti, nes tai yra kažkas apgailėtino), todėl HAU! Išklausiau albumą visaip: shuffle, repeat forever, repear one forever, ir, nors kai kas truputį pabodo, atradau favoritus.
Yra ir daugiau fainų gabalų, bet kol kas „reitinguoju“ juos žemiau. Nedaug yra ką ir bepridurti – Yahzarah ir Foreign Exchange vyrukai turi nuostabų ir išskirtinį skonį, kuris pritraukia „veltėdžiams“ šių dienų MTV išsigimusio RnB ir Soul music atlikėjams neprijaučiančius klausytojus ir, matyt, išlaiko label‘ą. Šiaip jie daug koncertuoja, pardavimai ir pagarba kolegų tarpe auga ir plinta, todėl nusimato, jog jų muzika turės išliekamąją vertę. To ir linkiu. Dar linkiu gero klausymo!
Baigiant FE nata, fyskas džinglas
P.S.dėl paklausymo galima kreiptis į mane, nes jau turiu nemažą kolekciją, kas liečia ši label‘ą.
Va taip prasideda naujas ERYKAH BADU albumas New Amerykah, Part Two: Return Of The Ankh (March 30). Šis gabalas yra prodiusuotas BADU kartu su 9th Wonder'iu, kuris į savo 9ainf uonderį pakilo dirbdamas su Little Brother, reiškia, su tuo pačiu mano pirmajame įraše minėtu Phonte. O tai suteikia begalę optimizmo ir vilčių, kurios yra su kaupu išpildomos iki paskutinės albumo natos.
Skambesys yra visiškas neo soul'as downbeat funk'e. (Šiaip žiauriai nervina mane toks skirstymas žanrais, nes... va mąsčiau kokias 6 minutes kodėl, bet taip ir nesumąsčiau, bet fu fu...). Toks 'žanravimas' turėtų sudaryti gan tikslų įspūdį ir didinti norą išgirsti. Na, bent jau 'black music' fanams, koks aš ir esu. Pati ERYKAH skambesį vadina 'very analog', o tai žada daug gyvų instrumentų ir garsų. Tuo norėta albą padaryti gyvesnį, šiltesnį, jausmingesnį ir šiaip esnį asmeniškumų prasme, nei 'pilietišką' ir 'socialiai filosofišką' New Amerykah, Part One (4th World War). Kaip tarė, taip ir padarė. Visas albumas labai tolygus, ramus ir šiltas. Įvairiausi garsai gilioj 'BADU'IŠKOJ' harmonijoj apsupa, atpalaiduoja ir ĮKVEPIA :)
Pirmuoju single'u patapo antra albumo daina - Window Seat, dėl kurios itin guerrilla'iško klipo BADU buvo apkaltinta viešosios tvarkos pažeidimu, nes sugalvojo vidury gražios dienos viešai nusirengti iki 'kaip dievas sukūrė' ir būti nušauta būtent ten, kur nušovė Kennedy. Klipas buvo nufilmuotas iš pirmo karto, bet kitaip vargu bau ar galėjo būti. Už šį drąsų ir prasmingą poelgį, kurį 'marketingistai' pavadintų 'puikiu viešųjų ryšių triuku', jai gresia $500 bauda. Dainą kartu prodiusavo draugas Soulquarian'as James Poyser'is (Common, D'Angelo, The Roots, Mariah Carey etc), kuris taip pat prisidėjo prie Grammy atnešusio 'Love Of My Life'. Žiurėsim, kaip bus šį kartą, nes darbas tikrai puikus:
Kitas man labai save 'imponuojantis' kūrinys yra šis:
Nėra jis labai kažkuo išskirtinis, bet atvirkščiai - labai paprastas ir pavasariškas. Tiesiog puikus savo švelnumu ir 'gracija' :) Labai pa'funk'uotas su ryškiais groove'iniais bass'ų loop'ais, biškį synth'intu ir nesyth'intu BADU balsu. O syth reikėjo, nes dabar madoj būti 'robotic'. Sample'as paimtas iš Sylvia Striplin - You Can't Turn Me Away. Daina prodiusuota kartu su Karriem Riggins, šiaip jazz'istu, bet ir hip-hop produceriu (dabar groja su Diana Krall; prodiusavo Common, Slum Village, J Dilla, Madlib, Talib Kweli etc), ir kuris po J Dilla mirties pabaigė jo The Shining.
Labai gerai ERYKAH BADU fansite vertinamas 5 Part II kūrinys Gone Baby, Don't Be Long:
Ir šitas labai pasisekęs, bet ne be Paul McCartney pagalbos, nes pagrindinis sample'as paimtas iš The Wings (post-Beatles McCartney grupės) gabalo - Arrow Through Me. Žiauriai soulful gabalas, žiauriai jėga, labai primena Steve Wonder'į, bet, deja... Man originalas daug labiau patinka.
Taip galima ilgai nagrinėti kiekvieną dainą, bet vistiek galutinę išvadą jau padariau sugalvodamas aprašyti - albumas yra jėgovas: labai BADU'iškas, labai soulful ir šiaip veža bei žada malonių akimirkų :) Prie jo dirbo visa komanda afigenizer'ių, tokių kaip Madlib, Questlove, Georgia Anne Muldrow, bei keli anksčiau minėti. Vienas gabalas 'Love' yra prodiusuotas J Dilla... (Deja, irgi sample'intas iš Fabulous Souls - Take Me)
Baigdamas siūlau dėmesį atkreipti ir į paskutinį bei patį ilgiausią albumo gabalą Out My Mind, Just In Time. ERYKAH'os fansite jis yra labiausiai mėgiamas po Window Seat. Tai yra BADU ir G.A. Muldrow darbelis susidedantis iš 3 dalių. Pirmoje dalyje ERYKAH labai gražiai dainuoja pritariama pianino ir kartkatėm skripkelės. Labai lengva akustinė 'vakaro kūrinio' pradžia pereina į dvi kitas, labiau viena į kitą panašesnes dalis pagal Muldrow beat'us ir Poyser'io kliapą kažkur toliau už balso. Labai puiku :)
Vargu bau ar pavyks New Amerykah, Part II: Return of the Ankh pasiekti Baduizm pasisekimą (~3,000,000 milionai albumų parduota vien JAV), bet šis darbas tikrai papildo Part I ir rodo, kaip BADU išlaiko savastį ir nepasiduoda industrijos standartams. (Šiaip pasiduoda, bet labai subtiliai - turi šiokius tokius kiaušus)(Iš kitos pusės, BADU YRA BADU ir kitokia ji nebebūtų tokia :), todėl universal motown, norėdami uždirbti, turi klausyti BADU). Su tuo ir sveikinu!
P.S. Pristatant naująjį albumą buvo išleistas gabalas su Lil'Wayne'u ir Bilal'u. Jump Up in the Air (Stay There). Visai įdomus, bet jo albume nėra. Tai va :)
P.M.S. Beveik viskas, kas italic (pasvirę) slepia savyje nuorodą į ten, kur reikia.
Nežinau, ar tai atsitiko netyčia, ar tiesiog viskas būna netyčia kaip tyčia (mat pastaruoju metu linkstu į, sakykim, labai hipnotizuojančią, harmoniškai išplaukusią ir tokią 'tirštą' pajutimais muziką), bet pirmas mano gyvenime pirktas MOJO numeris padovanojo begalę naujų emocijų ir atradimų ten, kur ieškojau, o aš dar nė neįpusėjau jo skaityti... Tiksliau, klausyti, nes didžiąją laiko dalį skaitydamas straipsnį ar naujieną praleidžiu youtube.com arba myspace.com :)
Dream POP man yra kažkas tokio, nes, visų pirma, tokia muzika yra labai neįprasto transcendentinio skambesio, kuris, tiesiogine šio žodžio prasme, nutirpdo nervų galūnėles ir apsuka galvą. Toks skambesys buvo, yra ir bus eksperimentinė muzika, kurioje erdvinis akordais paremtas skambesys sukuria sapno ir netikrumo pojūtį. Čia yra visko: Ravel'io, Debussy, Steve Reich'o, Brian Eno ir panašiai. Tai - impresionistinė muzika, o aš esu impresionizmo fanas. Pavyzdžiui, šis grupės Beach House iš Baltimorės, US gabalas netgi, manyčiau, gali supykinti, nes yra tarsi 'nestabilus'. Psychiškai. Bet tai yra harmoniškai gražu:
Šio žanro ryškiausiais ir pasižymėjėliais laikomi tokie atlikėjai kaip Cluster & Eno, Cocteau Twins, Sigur Ros, Galaxie 500, Animal Collective... Tas pats Peter Gabriel yra labai mėgstantis eksperimentuoti pop'sininkas, kas turėtų padėti iliustruoti Dream POP. O čia - šio subžanro šedevras iš šedevrinės grupės:
Tai yra muzika, kelianti ne tik netikėtus jausmus, o, kas svarbiausia, yra ĮKVEPIANTI, neatsibostanti, prikaustanti ir brangi. Dabar pagalvojau, kaip atrodytų gyvas dažno šio žanro atlikėjo koncertas kokiame nors festivaly: minia psychų aritmiškai klajojančių po elizijaus laukus, kaip kam geriau :)
Ta prasme, net nereikia narkotikų. Čia veža viskas: ritmiškumas, aritmiškumas, harmonija, disharmonija, šnabždesiai, balsai, elektra, gyvybė, aidai, liudesys, džiaugsmas, nuostaba ir nusivylimas. Šita muzika - ne bajeris, kas labai mėgstama šiais laikais, bet rimtas darbas ir išbaigtumas. Kiekvienas garsas yra prasminga ir neatskiriama kūrinio dalis. Jau daugžodžiauju, bet turiu tokią laisvę ;)
Apskritai, vargu bau, kad netyčia aš pastaruoju metu klausau panašios muzikos, o MOJO rašo apie Dream POP, nes įdomu yra tai, kad, pavyzdžiui, naujausias Gorillaz darbas 'The Plastic Beach' ar dar iki Kalėdų išleisti 2 Basement Jaxx'ų albumai, ar kad ir Little Dragon 'Machine Dreams', yra aiškiai palytėti Dream Pop, kaip išskirtinio ir amžinai įtakingo reiškinio. O čia - nerealus amerikiečių kūrinys, kuris turėtų užkabinti kelių viršuje paminėtų grupių gerbėjus. Skraidantys drambliai, katinai ir grybukai ;)
Pabaigai - atlikėjo iš NZ, dar žinomu gabalu 'Apple Pie Bed', labai Beach Boy'iškas kūrinys. MOJO apie jį rašo: "Imagine the music that Brian Wilson could never quite get down on paper in 1967 and you're halfway there". Kitaip apibūdinti tiesiog nedrįstu :)
Viskas, šimtas metų praėjo - įspūdingai tegyvuoja IMPRESIONIZMAS!
Tai yra amerikietiškas indie! Bet ne rock, kas pirmiausia tikriausiai bet kam šauna makaulėn išgirdus šį žodį. Man pačiam tai buvo praeitų metų visiškai netyčinis atradimas, kuris, kaip sakoma, made my fuckin' half the year. Viskas yra labai įdomu!
Dabar - tai label'as, po kuriuo glaudžiasi keli nerealūs atlikėjai. Nors viskas prasidėjo visai kitaip:
- Du žmonės, vienas juodas - kitas baltas, vienas amerikietis - kitas olandas, vienas Phonte (iš Little Brother) - kitas Nicolay (biškį dirbo su tokiais, kaip Boyz II Men, MC Lyte, George Clinton (Parliament-Funkadelic) ar JoJo, tad pasikaustęs)(J Dilla jam turėjo labai teigiamos įtakos), susitiko 2002 metais internete, trumpai tariant - hip-hop'o facebook'e!
- Pasisiuntinėjo idėjomis tarpusavy, kol galiausiai, net nesusitikę, išleido pirmą albumą 'Connected' ir pasivadino 'The Foreign Exchange'. Čia, aišku, vice versa, bet fain, kad labai pagal situaciją :)
- Pirmas albas išėjo FUCKIN' AMAZING. Buvo puikiai įvertintas savuose vandenyse, bet nesulaukė komercinės sėkmės. Gal ir neturėjo sulaukti, nes čiūvai (čia gerąja prasme, bo esu girdėjęs, kad kai kur Lietuvoje žodis suvokiamas kiek kitaip) kūrė sau, eksperimentavo ir nesitaikė į mases.
- Kažkas tokio: very soulful electro hip-hop dažnai orkestruotose jazz'inės harmonijose pagal r&b off-beat'ą. Žodžiu, tai yra įdomu ir neverta apibūdinimo, nes yra muzika.
- Nuo to laiko prie jų prisijungė keli bendraminčiai ir taip gavosi, kad THE FOREIGN EXCHANGE pradėjo bendraminčius prodiusuoti, kartu patapdami ir label'u.
- 2008 "iškepė kitas blynas", kuris dar labiau "neprisvilo". Tą rodo viena Grammy nominacija - tikras JAV muzikos industrijos, tarkim, kolegų, įvertinimas.
- "Leave It All Behind" yra dar daugiau electro, balsų, harmonijos ir melodiškumo - mažiau hip-hop'o. Man šis albumas skamba labai brandžiai ir išbaigtai. Fak, jis yra įkvepiantis!
- Ir jie toliau kuria ir tobulėja, kas girdisi iš jų bendraminčių po tuo pačiu "skėčiu". Planuose - naujas albumas! Todėl JĖGŲ JĖGA SU JAIS! Aš irgi su jais :)
O čia - YahZarah naujas darbas 'Why Dontcha Call Me No More' under the umbrella...ella...ella of The Foreign Exchange. Singlas - "chaliavai", nes čia yra INDIE - užkoduotas įdomumas. Muzika - milžino Nicolay, kuris, dėkui Olandijai, kad myli futbolą, nepakrypo į kašę. Lyrics'ai - YahZarah ir Phonte. Paveiksliukas - legalus linkas. Negalima nepaklausyti apskritai, o jei dar patinka visokie ale synthpoprockverygoodmusic, tai išvis būtų praradimas.
.jpg)
