Nežinau, ar tai atsitiko netyčia, ar tiesiog viskas būna netyčia kaip tyčia (mat pastaruoju metu linkstu į, sakykim, labai hipnotizuojančią, harmoniškai išplaukusią ir tokią 'tirštą' pajutimais muziką), bet pirmas mano gyvenime pirktas MOJO numeris padovanojo begalę naujų emocijų ir atradimų ten, kur ieškojau, o aš dar nė neįpusėjau jo skaityti... Tiksliau, klausyti, nes didžiąją laiko dalį skaitydamas straipsnį ar naujieną praleidžiu youtube.com arba myspace.com :)
Dream POP man yra kažkas tokio, nes, visų pirma, tokia muzika yra labai neįprasto transcendentinio skambesio, kuris, tiesiogine šio žodžio prasme, nutirpdo nervų galūnėles ir apsuka galvą. Toks skambesys buvo, yra ir bus eksperimentinė muzika, kurioje erdvinis akordais paremtas skambesys sukuria sapno ir netikrumo pojūtį. Čia yra visko: Ravel'io, Debussy, Steve Reich'o, Brian Eno ir panašiai. Tai - impresionistinė muzika, o aš esu impresionizmo fanas. Pavyzdžiui, šis grupės Beach House iš Baltimorės, US gabalas netgi, manyčiau, gali supykinti, nes yra tarsi 'nestabilus'. Psychiškai. Bet tai yra harmoniškai gražu:
Šio žanro ryškiausiais ir pasižymėjėliais laikomi tokie atlikėjai kaip Cluster & Eno, Cocteau Twins, Sigur Ros, Galaxie 500, Animal Collective... Tas pats Peter Gabriel yra labai mėgstantis eksperimentuoti pop'sininkas, kas turėtų padėti iliustruoti Dream POP. O čia - šio subžanro šedevras iš šedevrinės grupės:
Tai yra muzika, kelianti ne tik netikėtus jausmus, o, kas svarbiausia, yra ĮKVEPIANTI, neatsibostanti, prikaustanti ir brangi. Dabar pagalvojau, kaip atrodytų gyvas dažno šio žanro atlikėjo koncertas kokiame nors festivaly: minia psychų aritmiškai klajojančių po elizijaus laukus, kaip kam geriau :)
Ta prasme, net nereikia narkotikų. Čia veža viskas: ritmiškumas, aritmiškumas, harmonija, disharmonija, šnabždesiai, balsai, elektra, gyvybė, aidai, liudesys, džiaugsmas, nuostaba ir nusivylimas. Šita muzika - ne bajeris, kas labai mėgstama šiais laikais, bet rimtas darbas ir išbaigtumas. Kiekvienas garsas yra prasminga ir neatskiriama kūrinio dalis. Jau daugžodžiauju, bet turiu tokią laisvę ;)
Apskritai, vargu bau, kad netyčia aš pastaruoju metu klausau panašios muzikos, o MOJO rašo apie Dream POP, nes įdomu yra tai, kad, pavyzdžiui, naujausias Gorillaz darbas 'The Plastic Beach' ar dar iki Kalėdų išleisti 2 Basement Jaxx'ų albumai, ar kad ir Little Dragon 'Machine Dreams', yra aiškiai palytėti Dream Pop, kaip išskirtinio ir amžinai įtakingo reiškinio. O čia - nerealus amerikiečių kūrinys, kuris turėtų užkabinti kelių viršuje paminėtų grupių gerbėjus. Skraidantys drambliai, katinai ir grybukai ;)
Pabaigai - atlikėjo iš NZ, dar žinomu gabalu 'Apple Pie Bed', labai Beach Boy'iškas kūrinys. MOJO apie jį rašo: "Imagine the music that Brian Wilson could never quite get down on paper in 1967 and you're halfway there". Kitaip apibūdinti tiesiog nedrįstu :)
Viskas, šimtas metų praėjo - įspūdingai tegyvuoja IMPRESIONIZMAS!
:D
